kribždėjimas

kribždė́jimas sm. (1) 1. KII354 → kribždėti 1. 2. → kribždėti 5: Šičion nei pelės kribždė́jimo nėra girdėti KII50. Pasieks tavo ausį kribždėjimas vandeninių juodų vabalų rš. 3. K sambrūzdis, sąmyšis: Šičia tokio rūbo (sniego) nieks neatsimena, ir iš to galima apgriebti, koks čia sujudimas bei kribždėjimas buvo LC1883,6.